Šis įrašas – ne apie produktą pardavimui. Tai pasidalinimas mano kūrybine patirtimi ir bandymais, kurie formavo (ir vis dar formuoja) Skiautinuko kryptį.
Man svarbu ne tik galutinis rezultatas, bet ir pats procesas – kaip senas, nebenešiojamas drabužis gali tapti prasmingu, kasdien naudojamu daiktu.
Kaip gimė idėja
Tvarkydama spintą radau kelias poras senų džinsų. Jie jau nebetiko dėvėti, bet audinys buvo tvirtas, nesuplyšęs.
Vietoje to, kad juos išmesčiau, nusprendžiau išbandyti – ar iš džinso galima pasiūti paprastą, kasdienį krepšį, kuris būtų patogus ir ilgaamžis.
Tai nebuvo užsakymas. Tai buvo bandymas sau.
Kodėl būtent džinsas
Džinsas man pasirodė labai tinkama medžiaga krepšiui:
jis tvirtas ir ilgaamžis
gerai laiko formą
atlaiko svorį ir kasdienį naudojimą
o svarbiausia – dažnai jo turime namuose daugiau, nei manome
Šį krepšį nešioju pati. O vieną didesnį pasiuvau ir savo mamai.
Ką šis bandymas man davė
Šis projektas man nebuvo apie „naują produktą“. Jis buvo apie:
medžiagos pažinimą
konstrukcijos paprastumą
funkcionalumą kasdienybėje
ir labai aiškų suvokimą, kur drabužių pernaudojimas turi prasmę.
Apie kūrybinius bandymus ir kryptį
Tokie bandymai – džinsiniai krepšiai, smulkūs gaminiai iš kūdikio drabužių, įvairūs testai – yra mano kūrybinės praktikos dalis.
Ne viskas, ką kuriu, tampa produktu. Kai kurie dalykai lieka asmeniniam naudojimui, patirčiai, supratimui.
Būtent iš šių bandymų ilgainiui gimsta:
aiškesni sprendimai
tvirtesnės konstrukcijos
ir ateityje – pamokos bei PDF gidai tiems, kurie nori siūti patys
Pabaigai
Kartais kūryba nėra apie pardavimą. Kartais ji yra apie bandymą, nešiojimą, gyvenimą su daiktu ir supratimą, kodėl viena idėja veikia, o kita – ne.
Šis džinsinis krepšys – viena iš tų patirčių, kurios tyliai stiprina mano, kaip kūrėjos, kelią. 💛